IEŠKOTI

TURINYS
APIE KNYGĄ
LEIDĖJŲ ŽODIS
ETNOGENEZĖS TYRIMAS
	I. Legendos ir mokslas
	II. Antropologija
	III. Archeologija
	IV. Kalbotyra
INDOEUROPIEČIAI
	V. Indoeuropiečių vardas
	VI. Indoeuropiečių kalbos pasaulyje
BALTAI
	VII. Baltų vardas
	VIII. Balčiai – kas tai?
	IX. Baltų kilmė
	X. Seniausi istorijos šaltiniai apie baltus
	XI. Priešistorinė baltų teritorija
	XII. Senoji baltų kultūra
	XIII. Dvasinė baltų kultūra
BALTŲ KAIMYNAI
	XIV. Finai
	XV. Ilyrai
	XVI. Trakai
	XVII. Iranėnai
	XVIII. Germanai
	XIX. Slavai
BALTŲ SKILIMAS
	XX. Ar galima atkurti baltų prokalbę?
	XXI. Rytų ir vakarų baltai
	XXII. Vakarų baltai išnyko
	XXIII. Lietuviai – iš rytų baltų
LIETUVA
	XXIV. Lietuvos vardas
	XXV. Lietuvos teritorija
LIETUVIAI
	XXVI. Lietuvių vardas
	XXVII. Gyvensena
	XXVIII. Antropologiniai lietuvių požymiai
LIETUVIŲ KAIMYNAI
	XXIX. Kuršiai
	XXX. Žiemgaliai
	XXXI. Sėliai
	XXXII. Latgaliai (latviai)
	XXXIV. Prūsai
	XXXIII. Jotvingiai
	XXXV. Rytų slavai
LIETUVIŲ KALBA
	XXXVI. Ištakos
	XXXVII. Ploto kitimas
	XXXVIII. Sąveika su kaimynų baltų kalbomis
	XXXIX. Latvių kalba – artimiausia
	XL. Sąveika su kaimynų slavų kalbomis
ETNINĖS KULTŪROS SRITYS
	XLI. Žemaitija
	XLII. Aukštaitija
	XLIII. Dzūkija
	XLIV. Užnemunė. Suvalkija
	XLV. Mažoji Lietuva
TARSI FENIKSAS...

DAR APIE TAUTOS KILMĘ

Lankinė žieduotoji segė (V–VI a., Plinkaigalio kapinynas, Kėdainių r.; LNM). Tokios puošnios bronzinės segės su ornamentuotomis sidabro plokštelėmis tarp žiedelių būdingos baltų gentims. Daugiausia jų aptikta Vakarų ir Vidurio Lietuvoje, kur archeologai išskiria aukštaičių ir žemaičių gyventą teritoriją

NUOMONĖS