IEŠKOTI
MEDIATEKA
Paveikslai |  Žemėlapiai |  Lentelės/schemos |  Laiko juosta |  Animacija |  Garso/vaizdo įrašai

TURINYS
 
APIE KNYGĄ
LEIDĖJŲ ŽODIS
ETNOGENEZĖS TYRIMAS
I. Legendos ir mokslas
II. Antropologija
III. Archeologija
IV. Kalbotyra
INDOEUROPIEČIAI
V. Indoeuropiečių vardas
VI. Indoeuropiečių kalbos pasaulyje
BALTAI
VII. Baltų vardas
VIII. Balčiai – kas tai?
IX. Baltų kilmė
X. Seniausi istorijos šaltiniai apie baltus
XI. Priešistorinė baltų teritorija
XII. Senoji baltų kultūra
XIII. Dvasinė baltų kultūra
BALTŲ KAIMYNAI
XIV. Finai
XV. Ilyrai
XVI. Trakai
XVII. Iranėnai
XVIII. Germanai
XIX. Slavai
BALTŲ SKILIMAS
XX. Ar galima atkurti baltų prokalbę?
XXI. Rytų ir vakarų baltai
XXII. Vakarų baltai išnyko
XXIII. Lietuviai – iš rytų baltų
LIETUVA
XXIV. Lietuvos vardas
XXV. Lietuvos teritorija
LIETUVIAI
XXVI. Lietuvių vardas
XXVII. Gyvensena
XXVIII. Antropologiniai lietuvių požymiai
LIETUVIŲ KAIMYNAI
XXIX. Kuršiai
XXX. Žiemgaliai
XXXI. Sėliai
XXXII. Latgaliai (latviai)
XXXIV. Prūsai
XXXIII. Jotvingiai
XXXV. Rytų slavai
LIETUVIŲ KALBA
XXXVI. Ištakos
XXXVII. Ploto kitimas
XXXVIII. Sąveika su kaimynų baltų kalbomis
XXXIX. Latvių kalba – artimiausia
XL. Sąveika su kaimynų slavų kalbomis
ETNINĖS KULTŪROS SRITYS
XLI. Žemaitija
XLII. Aukštaitija
XLIII. Dzūkija
XLIV. Užnemunė. Suvalkija
XLV. Mažoji Lietuva
TARSI FENIKSAS...

 

 

 

 

 

 

 

DAR APIE TAUTOS KILMĘ

Personalijos

Kuršaitis Frydrichas (1806–1884)

Friedrich Kurschat; žymus Mažosios Lietuvos kalbininkas, evangelikų liuteronų kunigas. Gimė 1806 m. balandžio 24 d. Noragėliuose, Pakalnės apskrityje (Mažoji Lietuva). 1836 m. baigė Elbingo gimnaziją ir įstojo į Karaliaučiaus universitetą studijuoti teologijos. Lankė Liudviko Rėzos vadovaujamą Lietuvių kalbos seminarą, o 1841–1883 m. jam vadovavo. 1844 m. įšventintas kunigu. 1849–80 m. lietuvių kalba leido savaitraštį Keleivis (beveik vienas jį ir rašė). 1865 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Mirė 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krante (buvusi Mažoji Lietuva). Palaidotas Karaliaučiuje.
Pirmasis lingvistinis darbas buvo skirtas kunigams, besiruošiantiems dirbti lietuviškose parapijose. Tai – 1843 m. išleista pirmoji Lietuvių kalbos tyrinėjimų (vok. Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache) dalis. Knygos pabaigoje pridėtas ir trumpas skyrelis apie lietuvių kalbos kirčiavimą. 1849 m. išėjusioje antrojoje knygos dalyje Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas, pirmą kartą nustatytos keturios lietuvių kalbos daiktavardžių kirčiuotės – panašus skirstymas vartojamas iki šiol.
1870–1883 m. išspausdintas vokiečių – lietuvių ir lietuvių – vokiečių kalbų žodynas. Medžiagą žodynui jis rinko iš Mažosios Lietuvos gyvosios lietuvių kalbos ir spausdintų šaltinių.
Svarbiausias F.Kuršaičio veikalas – 1876 m. Lietuvių kalbos gramatika (vok. Grammatik der littauischen Sprache). Iki to laiko nebuvo praktinės lietuvių kalbos gramatikos. Autoriaus įsivesti ženklai žymėti priegaidėms vartojami iki šiol (akūtas – dešininis, cirkumfleksas - riestinis ir gravis – kairinis kirčio ženklas). Gramatikoje plačiai aptarta žodžių daryba ir kaityba, skirta dėmesio sintaksei. Įžangoje aprašyta lietuvių kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje, nagrinėta Lietuvos vardo kilmė ir kita. Knygos pabaigoje – skyrelis su 25 lietuvių liaudies dainomis. Tai tik dalis iš F.Kuršačio parengtų darbų, turėjusių nemažą reikšmę lietuvių kalbos tyrinėjimams.

Atgal

 
 
  NUOMONĖS
 Autoriai Žodynėlis Personalijos Papildymai Kūrėjai
   
© Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007

Programavimas © Matematikos ir informatikos institutas, 2007