ŽODYNĖLIS

Ántika - senovės graikų ir romėnų pasaulis. Chronologiškai apima laikotarpį nuo Mikėnų laikų (apie 1250 m. pr. Kr.) iki Vakarų Romos imperijos žlugimo (476) arba Atėnų akademijos uždarymo (529)

Abiejų Tautų Respùblikos padalìjimai - dvinarės Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės) padalijimai: 1772 m. tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos; 1793 m. tarp Prūsijos ir Rusijos; 1795 m. tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos

Absoliùtinė chronològija - reiškinių, pakitimų konkretaus laiko (datos) nustatymas

Afrikatà - priebalsis, kurio tarimas sudėtinis – prasideda sprogimu, o baigiasi pūtimu (pvz., c, č, dz, dž)

Alãnai - klajoklių gentys, Šiaurės Kaukaze gyvenančių osetinų protėviai. Gyveno į šiaurę nuo Kaukazo, tarp Volgos žemupio ir stepių į šiaurę nuo Juodosios jūros. IX–XIII a. Šiaurės Kaukazo alanai turėjo sukūrę savo krikščionišką valstybę Alaniją

Antropològija - mokslas apie žmogų, jo kilmę ir rases

Antropologinis tipas - paveldimų žmogaus fizinių arba rasinių požymių derinys

Archãjiškas - senovinis

Archeològija - savarankiška istorijos mokslo šaka, tirianti seniausiąją visuomenės istoriją

Archeològinė kultūrà - bendri materialinės kultūros bruožai, tam tikru laikotarpiu būdingi tam tikrai teritorijai. Akmens ir bronzos amžių kultūros dažniausiai vadinamos pagal keramikos rūšį (pvz., virvelinės keramikos kultūra), kartais – pagal vietovę, kurioje rasta būdingiausių radinių (pvz., Narvos kultūra), arba paplitimo teritoriją (pvz., Dniepro–Doneco kultūra, Pamarių kultūra). Geležies amžiaus archeologinės kultūros vadinamos pagal būdingų radinių aptikimo vietą (pvz., Černiachovo kultūra), laidoseną (pvz., Rytų Lietuvos pilkapių kultūra) ar genčių vardus, žinomus iš vėlesnių rašytinių šaltinių (pvz., venedų kultūra)

Archeomitològija - mokslo šaka, derinanti kelių mokslų duomenis ir tirianti priešistorę, jos religiją, mitologiją, visuomenės sandarą, materialinę kultūrą

Areãlas - reiškinio paplitimo plotas

Asimiliãcija - tautos supanašėjimas, susiliejimas su kita, kai perimama jos kalba, kultūra, papročiai

Autochtònai - čiabuviai, senbuviai, senieji gyventojai

Autonòmija - valstybės dalies arba jos gyventojų grupės teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus